XVIII amžiaus studijos. T. 5: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Luomas. Pašaukimas. Užsiėmimas

Aprašymas

Penktajame XVIII amžiaus studijų tome į Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykusias socialines slinktis žvelgiama per sąvokų luomas, pašaukimas, užsiėmimas prizmę. Pirmoji leidinio dalis skirta dvasininkų luomo istorijai aptarti. Joje publikuojami straipsniai, aprėpiantys kolektyvinius ir individualius dvasininkų portretus bei atskleidžiantys įvairialypius šio luomo atstovų veiklos aspektus. Antrojoje dalyje susitelkiama į Abiejų Tautų Respublikos švietimo sistemoje vykusius pokyčius iki Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo 1773 m. ir šios Komisijos veiklos laikotarpiu.

Aptariamas mokytojų korpusas, mokinių sudėtis, ugdymo programos įgyvendinimo sėkmės ir nesėkmės, analizuojamas skirtingų profesinių grupių mokymas, parodoma, kaip veikė tapytojų ir skulptorių mokymo sistema Nesvyžiaus Radvilų dvare XVIII a. Pasitelkus Vilniaus universiteto auklėtinio Jono Bobrovskio (Jan Bobrowski, 1777–1823) gyvenimo ir kūrybos atvejį, nagrinėjama, kaip formavosi viena pirmųjų profesinės inteligentijos kartų Lietuvoje. Trečiojoje leidinio dalyje, remiantis skirting luomų ir socialinių grupių atstovų (karininkų, mokslininkų, architektų, dailininkų,

miestiečių) karjerų pavyzdžiais, atskleidžiamos asmens galimybės pasiekus tam tikrą profesionalumo lygį peržengti kilmės nulemtus socialinius rėmus. Leidinyje skelbiami skirtingų sričių tyrinėtojų žvilgsniai į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės socialines grupes, jų struktūrą bei atskirų individų profesinę raišką sudaro galimybes užčiuopti, kaip ir kokiame kontekste brendo visuomenė, kuri profesinę karjerą, o ne socialinę kilmę ėmė vertinti kaip žmogaus asmeninės sėkmės rodiklį.