XVIII amžiaus studijos T. 7: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Giminė. Bendrija. Grupuotė

Aprašymas

Septintajame XVIII amžiaus studijų tome per sąvokų „giminė“, „bendrija“, „grupuotė“ prizmę pristatomos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenę saisčiusios vertikaliosios ir horizontaliosios jungtys: tarpasmeniniai mainai, tarpusavio įsipareigojimai, hierarchiniai pavaldumo bei subordinacijos ryšiai ir kita. Tyrimai aprėpia politinių grupuočių, klientelės sistemos funkcionavimo, taip pat šeimos, giminystės, religinio, regioninio, pareigybinio ir profesinio solidarumo aspektus. Pirmojoje leidinio dalyje, pavadintoje „Klientai. Bičiuliai. Politikai“, per kunigaikščių Višnioveckių, Lietuvos didžiojo etmono Liudviko Pociejaus, Minsko vaivados Adomo Chmaros ir kitų didikų bei bajorų veiklą atskleidžiamos horizontaliųjų ir vertikaliųjų ryšių sampynos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje, parodoma, kaip formavosi ir veikė tam tikros grupuotės remiamų kandidatų į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiąjį Tribunolą rinkimų mechanizmas, kokią reikšmę Baro konfederacijos judėjime turėjo barono Antoine’o-Charles’o de Vioménilio ir kitų prancūzų karininkų ryšiai ir veikla bei kas lėmė Lietuvos ir Rusijos kariuomenių generolo Simono Martyno Kosakovskio karjeros vingius 1790–1794 m. laikotarpiu. Antrojoje dalyje „Tikinčiųjų bendruomenės“ įvairiais aspektais paliečiamas kasdienis gyvenimas katalikiškose XVIII a. Lietuvos parapijose: pristatoma Žemaitijos vyskupijos parapijų būklė, demografinė Raguvos parapijos struktūra, aptariami santuokiniai ir nesantuokiniai vyrų ir moterų ryšiai, analizuojamas nesantuokinius vaikus pagimdžiusių motinų socialinis statusas, šeiminė padėtis, geografinė kilmė, paliečiami kiti nesantuokinių ryšių problemos aspektai. Trečiojoje knygos dalyje „Socialiniai ryšiai. Šaltiniai ir tyrimai“ pristatoma iki šiol platesnio istoriografijos dėmesio nesulaukusi Smolensko egzuliantų bendruomenė, jos struktūra ir veiklos sritys, taip pat suteikiamos galimybės pažinti horizontaliuosius Tautinės edukacinės komisijos narių bendruomenės ryšius: Lietuvos vyriausiosios mokyklos pedagogų dalykinius ir asmeninius kontaktus, neformalių grupuočių susidarymo bendrijos viduje priežastis, profesorių užsieniečių prisitaikymo (ar neprisitaikymo) prie vietos bendruomenės problemas ir kita. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių, šeimų, grupuočių, religinių bendruomenių ir profesinių bendrijų ryšiai bei santykiai padeda pažinti, kaip to meto visuomenėje funkcionavo formalios ir neformalios valdžios sistemos, kas lėmė vienos ar kitos politinės grupuotės, religinės bendruomenės narių, patrono ir kliento ryšių tvarumą, kaip reiškėsi ištikimybė ir lojalumas keičiantis politinės galios svertams, kaip buvo vertinami visuomenės normas pažeidę individai ir kokia lemtis laukė į socialinį užribį patekusio XVIII a. žmogaus.