XVIII amžiaus studijos, t. 11: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Pilietis. Šeima.

Aprašymas

Vienuoliktajame XVIII amžiaus studijų tome publikuojami naujausi Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų tyrimai, skirti Abiejų Tautų Respublikos švietimo istorijai, pilietiniam ugdymui ir Apšvietos idėjų sklaidai visuomenėje. Pirmojoje teminėje leidinio dalyje „Asmuo, tauta, pilietis“ pristatomas XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos bajoriškosios visuomenės požiūris į edukaciją ir mokslą, atskleidžiama, kaip Apšvietos idėjų sklaida (plačiąja prasme) ir augantis dėmesys švietimui (siaurąja prasme) veikė XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenę teisės humanizavimo, pilietinio ugdymo, viešosios komunikacijos ir kitose srityse. Šeimos, giminės, luomo vaidmuo individo ir visuomenės ugdymo procese analizuojamas antrojoje teminėje leidinio dalyje „Šeima, visuomenė, edukacija“. Trečiojoje dalyje „Tautos edukacijos komisija“ susitelkiama į šios švietimo administravimo institucijos ištirtumo būklę, mokytojų bendruomenės analizę, mokymo turinio inovacijas bei kitus su Tautos edukacijos komisijos veikla susijusius tyrimų aspektus. Lietuvių kalba pateikiamame institucijos pavadinime įvedama korekcijų – antrajame XVIII amžiaus studijų tome ir vėlesniuose švietimo istorijai skirtuose leidiniuose vartotas lietuviškas pavadinimo variantas Tautinė edukacinė komisija argumentuotai keičiamas į tiksliau šios institucijos paskirtį – ugdyti visą tautą, visus visuomenės luomus, visą liaudį – išreiškiantį pavadinimą Tautos edukacijos komisija. Vienuoliktajame XVIII amžiaus studijų tome skelbiami mokslo darbai ne tik akcentuoja, bet ir istoriniais šaltiniais dokumentuoja ugdymo svarbą valstybei ir tautai, šių dienų skaitytojui iškalbingai perteikdami XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos švietimo reformatoriaus pijoro Stanislovo Konarskio mintį, jog „Respublika bus tokia, kokie bus mūsų vaikai“.